Pacientėms turi būti patarta prieš įdedant priemonę ir
•
gydymo laikotarpiu imtis reikiamų apsaugos nuo
nėštumo priemonių. Pacientėms turi būti nurodyta kuo
skubiau jus informuoti
patvirtintą nėštumą, kad būtų galima suplanuoti
priemonės išėmimo procedūrą.
Jeigu IGB nešiojančių pacientų, kuriems pasireiškia
•
stiprus
pilvo
rentgenografijos
papildomai padaryti kompiuterinę tomogramą (KT), kad
būtų galima tvirtai atmesti perforacijos galimybę.
IGB pagamintas iš minkšto silikoninio elastomero, todėl
•
jį gali lengvai pažeisti instrumentai arba aštrūs daiktai.
IGB turi būti imamas tik pirštinėtomis rankomis ir
naudojant
šiame
instrumentus.
8.
ATSARGUMO PRIEMONĖS
Kaip rodo patirtis, nutukusiems ir labai nutukusiems
•
pacientams taikomų laikinųjų kūno svorio mažinimo
procedūrų ilgalaikis sėkmingumas mažas.
•
Pildant IGB rekomenduojama naudoti sterilų fiziologinį
tirpalą ir taikyti aseptinius metodus, panašiai kaip
keičiant IV skysčius (pavyzdžiui, naudoti švarias
pirštines, sterilų švirkštą ir t. t.). Nors per didelio
išsiplėtimo priežastis nežinoma, ji gali būti balioną
užteršę grybeliniai ar bakteriniai mikroorganizmai.
Vienas iš rekomenduojamų problemos sprendimo būdų
yra saugoti, kad fiziologinis tirpalas nebūtų užterštas
mikroorganizmais, galinčiais nulemti savaiminį per
didelį išsiplėtimą.
Jeigu įdedant IGB patiriama sunkumų dėl įvedimo
•
kateterio mazgo (pavyzdžiui, pasipriešinimas pildant
IGB), priemonę reikia išimti ir pakeisti nauju IGB. Kad
įvedimo kateteris nebūtų sugadintas arba sumažėtų
tokių defektų tikimybė, pildymo proceso metu kateteris
turi būti laisvas. Jeigu šio proceso metu įvedimo
kateteris įtemptas, jo viršūnė gali atsiskirti nuo IGB,
todėl gali nepavykti iki galo įdėti IGB.
Nustatyta, kad į skrandį įdėjus IGB sulėtėja skrandžio
•
išsituštinimas. Dėl šios priežasties gali pasireikšti
įvairios numatomos ir prognozuojamos reakcijos,
įskaitant sunkumo pojūtį pilve, šleikštulį ir vėmimą,
gastroezofaginį refliuksą, raugėjimą, ezofagitą, rėmenį,
viduriavimą, retkarčiais – pilvo, nugaros ar epigastriumo
skausmą ir spazmus. Dėl ilgiau neišsituštinančio
skrandžio visą priemonės naudojimo laikotarpį gali
sulėtėti maisto virškinimas. Dauguma pacientų prie
priemonės pripranta per pirmąsias dvi (2) savaites. Kad
būtų išvengta simptomų, dažniausiai pasireiškiančių
įdėjus priemonę, arba jie būtų sušvelninti, gydytojai
turėtų profilaktiškai skirti protonų siurblio inhibitorių
(PSI) ir antiemetikų ir apsvarstyti galimybę laikinai skirti
antispazminių ir anticholinerginių vaistinių preparatų
spazmams gydyti, kol priprantama prie IGB, ir (arba)
prokinetinių
patiriamiems ilgiau neišsituštinant skrandžiui, švelninti.
Pacientams reikia nurodyti, kad prasidėjus neįprastai
sunkiems, pasunkėjus ar pasikartojus simptomams
nedelsdami kreiptųsi į gydytoją, nes vartojant šiuos
vaistinius preparatus gali dar labiau sulėtėti skrandžio
apie
gydymo laikotarpiu
skausmas,
endoskopijos
rezultatai
neigiami,
dokumente
rekomenduojamus
vaistinių
preparatų
simptomams,
•
ir
gali
reikėti
•
•
•
•
•
•
119
išsituštinimas, gali išsipūsti skrandis, įvykti perforacija ir
netgi ištikti mirtis.
Siekiant išvengti opų ir kontroliuoti gastroezofaginį
refliuksą
rekomenduojama,
geriamuosius protonų siurblio inhibitorius (PSI) pradėtų
vartoti likus maždaug 3–5 dienoms iki IGB įvedimo, kad
priemonės įvedimo dieną būtų pasiektas didžiausias
skrandžio rūgšties slopinimo poveikis. Jeigu įdėjus IGB
pasireiškia
šleikštulys
rekomenduojama PSI dozę suvartoti laikant po liežuviu.
Visą IGB naudojimo laikotarpį turėtų būti skiriama visa
pradinė geriamojo PSI paros dozė. Kiti profilaktiškai
vartojami vaistiniai preparatai įdėjus IGB turi būti toliau
vartojami tol, kol taps nereikalingi. Be to, pacientams
reikia nurodyti nevartoti vaistinių preparatų, sukeliančių
arba pasunkinančių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos
gleivinės pažeidimus.
IGB yra iš silikoninio elastomero pagamintas balionas,
kurį gali ardyti skrandžio rūgštis. Kaip praneša
gydytojai, vienu metu vartojant vaistinius preparatus,
tokius kaip protonų siurblio inhibitorius, gali sumažėti
rūgšties gamyba arba skrandžio rūgštingumas, todėl
IGB gali ilgiau išlikti nepažeistas (sumažėti priemonės
subliuškimo pavojus) ir gali būti sumažintas skrandžio
opų bei vėlesnės perforacijos pavojus.
Paciento organizmo fiziologinė reakcija į IGB buvimą
gali būti įvairi, atsižvelgiant į paciento bendrąją būklę ir
veiklos pobūdį. Reakcija taip pat gali priklausyti nuo
paciento vartojamų vaistinių preparatų ar maisto
papildų tipo bei vartojimo dažnio ir bendrosios mitybos.
IGB
naudojimas
netirtas
prievarčiu, sergantiems aktyvia H. pylori infekcija ir
asmenims,
kurie
patiria
sulėtėjimo simptomų arba kuriems nustatyta ši
diagnozė.
Anticholinerginius
ar
preparatus vartojantys pacientai turi būti informuojami,
kad
šie
vaistiniai
preparatai
išsituštinimą, todėl turi būti vartojami atsargiai, nes
didina skrandžio išsipūtimo ir perforacijos pavojų.
Pacientams turi būti nurodyta, kad pajutę bet kokius
neįprastai sunkius, pasunkėjusius ar besikartojančius
simptomus nedelsdami kreiptųsi į gydytoją.
Jeigu subliuškęs (t. y. prakiuręs) IGB pateko į žarnyną,
pacientas turi būti reikiamą laiko tarpą (ne trumpiau
kaip 2 savaites) atidžiai stebimas siekiant nustatyti, ar
priemonė žarnynu juda be įvykių.
Ruošiantis išimti priemonę kai kurių pacientų skrandyje
gali būti užsilaikę turinio. Kai kurių pacientų skrandžio
išsituštinimas gali būti kliniškai reikšmingai sulėtėjęs
arba gali pasireikšti neįveikiamas IGB netoleravimas,
todėl reikėtų pirma laiko išimti priemonę, be to, gali
pasireikšti kitų nepageidaujamų reiškinių. Išimant
priemonę
ir
(arba)
davus
pacientams kyla didesnis pavojus, kad skrandžio
turinio pateks į kvėpavimo takus. Tokių pacientų
anestezijos komanda turi būti įspėta apie skrandžio
turinio patekimo į kvėpavimo takus pavojų.
kad
pacientas
ir
(arba)
vėmimas,
asmenims
su
atviru
skrandžio
išsituštinimo
psichotropinius
vaistinius
lėtina
skrandžio
anestetikų
tokiems